LITUANO - Indrė Matulionytė (2ºNB)

LITUANO

5.000 METŲ
Indrė Matulionytė (2ºNB)

Penki tūkstančiai metų, bet aš vis dar tave įsimylėjęs,
Laikau tavo kaulus savo glėbyje, kvėpuodamas tavimi.

Penki tūkstančiai metų, tačiau man vis dar pažįstami tavo bučiniai,
Jų skonis, jų suteikiamas aromatas.

Mus saugojo pavasaris,
Savo gėlių apklotu,
O rudenį, kai sausi lapai aplink, -
Spalvų melancholija, melancholija.

Penki tūkstančiai metų, bet per visus tuos metus
Nei laikas neįstengė išsisukti nuo aistros.

Tačiau mus suras,
Ir sužinos, kad kažkas tave mylėjo,
Šis atradimas liudys
Apie tai, kaip meilės gijose
Su tavimi gyvenau amžinybę...

Penki tūkstančiai metų, bet aš vis tebe saugau

Medaus mėnesio prisiminimą kaip laimingą įkalinimą.

Penki tūkstančiai metų, bet tu vis dar turi mane
Tarsi apleistą pasaulį, kuriame viskas padaryta.

Išgyvenome vasarą
Ir jos kaitrą,
O per žiemą saugojomės
Virš sniego šešėlio, virš šešėlio.

Penki tūkstančiai metų, bet aš vis dar ieškau ir pasiklystu
Sunkiai įmenamoje meilės ir jos žabangų mįslėje.


La traduje más o menos literalmente, pero en lituano esta canción no suena muy bien en algunas líneas y por eso mando a ustedes este otro archivo con la traducción más apropiada.